Lapkričio 19-oji Vilniaus ev. liuteronų parapijoje yra paskelbta Parapijos diena. Būtent šią dieną, prasidėjus Atgimimui, pirmą kartą susirinkę Vilniaus evangelikai liuteronai ėmėsi kryptingų pastangų atgaivinti sovietų okupacijos metais užgesintą bendruomenę ir atgauti istorinius bažnyčios pastatus. Praėjus lygiai septyneriems metams kapitališkai restauruota Vilniaus ev. liuteronų bažnyčia vėl prisikėlė naujam gyvenimui.
Lietuvos sostinę liuteronybė pasiekė dar XVI a. pirmoje pusėje. Parapija savo istoriją skaičiuoja nuo 1555 m., kai Vokiečių gatvėje buvo įkurti pirmieji nuolatiniai maldos namai. Lygiai po šimto metų pirmoji bažnyčia buvo sunaikinta miestą nusiaubusio gaisro, į Vilnių įsiveržus carinės Rusijos kariuomenei. Nauja bažnyčia pastatyta 1662 m., ją vėl pražudė didysis miesto gaisras 1737 m. Dabartinės bažnyčios kertinis akmuo padėtas 1739 08 03 ir jau per penkerius metus bažnyčia atstatyta ilgamečio parapijos pirmininko J.B. Mauro lėšomis. Tuo metu bažnyčioje triūsė žymusis architektas Jonas Kristupas Glaubicas (Johann Christoph Glaubitz, ca. 1700 – 1767 03 30), šio liuterono pasidarbuota statant ar restauruojant ne vieną Vilniaus įvairių tikybų šventovę. 1872 m. iškilusiame varpinės bokšte suskambo varpas. Tai tik keletas svarbiausių Vilniaus ev. liuteronų bendruomenės datų. Bažnyčia ne kartą buvo atnaujinama ir remontuojama, vykstant darbams, pamaldos būdavo laikomos evangelikų reformatų bažnyčioje. Parapija vykdė plačią socialinę ir švietėjišką veiklą, joje veikė sekmadieninė mokykla, moterų draugija...
Bažnyčia ir kiti parapijai priklausę pastatai buvo nacionalizuoti jau per pirmąją sovietų okupaciją 1941 m. ir tuojau pradėti niokoti, bažnyčioje įkūrus komjaunimo būstinę. Tų pačių metų pradžioje parapijos kunigas superintendentas Siegfried Oskar Loppe (1883 08 18 Varšuvoje – 1957 09 21 Dortmunde) ir dauguma parapijiečių, – o jų 1938 m. duomenimis būta apie pusantro tūkstančio, – „repatrijavo“ į Vokietiją. Parapija galutinai nustojo veikti 1944 m., liepos 13 d. raudonajai armijai užėmus Vilnių. Po karo bažnyčia buvo toliau niokojama. Apie 1955 m. gelžbetoninė perdanga bažnyčios erdvę padalijo į du aukštus: apačioje įkurdintos restauratorių dirbtuvės, viršuje įrengta sporto salė. Aplinkiniuose pastatuose įkurdinti gyventojai. Būtent tokį savosios bažnyčios vaizdą išvydo Atgimimo metais susibūrusi ev. liuteronų bendruomenė. Prisiminkime pirmuosius jos žingsnius.
1988 m. lapkričio 19 d. 15.00 val. su virpuliu širdyje rinkosi Vilniaus evangelikai – liuteronai ir reformatai – prie kino teatro „Kronika“ (buvusios ev. reformatų bažnyčios)[1]. Juos sukvietė vargonininkas Edmundas Meškauskas, per LTV laidą ir Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimo metu paraginęs atkurti evangelikų liuteronų parapiją Vilniuje ir paskelbęs savo namų telefono numerį. Jis atliko visą pradinį organizacinį darbą, registravo visus, panorusius prisijungti. Šitaip senųjų Mokytojų namų (Vilniaus g. 35/3) „Ąžuoliuko“ choro salėje lapkričio 19 d. ir įvyko pirmasis evangelikų susirinkimas, kurį vedė tuo metu Biržų ev. reformatų parapijoje tarnavęs kunigas Reincholdas Moras. Drauge su juo iš Biržų buvo atvykęs kunigui ten talkinęs dar vienas klaipėdietis ev. liuteronas, dabartinis kunigas Hagene (Vokietija), Valdas Žielys.
Pirmajame susirinkime nutarta atkurti atskiras ev. liuteronų ir ev. reformatų parapijas ir prašyti valdžią sugrąžinti joms istorinius bažnyčių pastatus. Tik drąsiausieji išdrįso pasirašyti „dvidešimtuke“, kurio pagal įstatymą reikėjo, kad parapija būtų įregistruota Vilniaus (1989 m. balandžio 12 d.) ir Maskvos (1989 m. gegužės 17 d.) valdžios. Iš viso pasirašė 27 signatarai. Sudaryta parapijos atkūrimo iniciatyvinė grupė: E. Meškauskas, E. Peteraitis, G. Rackevičius. Pirmojo susitikimo metu prašymą atkurti Vilniaus ev. liuteronų parapiją pasirašė 21 žmogus: Edmundas Meškauskas, † Jonas Macaitis, † Ženia Žukienė, Kristina Marta Ivanauskienė, Jonas Šeferis, Viktorija Šeferienė, Elena Sabaitienė, Elzė Krotkienė, Ervinas Peteraitis, † Eva Erika Labutytė, Bilga Pulokienė, Laimutė Jeruševičienė, Rūta Pilipavičienė, Gintautas Rackevičius, Lyda Marė Maskolaitienė, † Marija Tupčiauskaitė-Ragožina, † Rūta Hakaitė, † Milda Alma Kuodienė, † Marija Paliokaitė, Nijolė Anė Kiškienė, † Marta Dilbaitė-Piročkinienė. Kiek vėliau dvidešimtuką rusų kalba, kuris buvo siunčiamas į Maskvą, pasirašė 24 žmonės, be jau išvardytųjų parapijos atkūrimo signatarais tapo: Augustas Žemaitaitis, Remigijus Armonas, Danguolė Balčiūnienė, Angelė Novičkovienė, Irma Garlienė, Danutė Valčiukienė (antrajame „dvidešimtuke“ neliko Ž. Žukienės, R. Hakaitės ir M.A. Kuodienės pavardžių). Iš pradžių parapija buvo registruota signatarės M.A. Kuodienės (1908-2010) buto adresu dabartinėje Gėlių gatvėje.
1989 m. kovo 8 d. pirmąsias atsikuriančios Vilniaus ev. liuteronų parapijos pamaldas Vilniaus R. katalikų arkivyskupijos kurijos (prie šv. Mikalojaus bažnyčios) salėje laikė vyskupas Jonas Kalvanas. Pamaldos čia laikomos kas mėnesį. 1989 m. birželio 20 d. išrenkamas pirmasis parapijos komitetas (taryba) ir revizijos komisija, pirmininku tampa Viktoras Kiauka. Nuo 1989 12 10 pamaldos laikomos Vilniaus universiteto Teatro salėje, čia 1989 12 25 laikytos Kalėdų pamaldos – pirmą kartą pokario metais Lietuvoje leistos švęsti viešai ir nevaržomai.
1990 m. vasario 16 d. – pirmosios pamaldos pirmose atgautose bažnyčios patalpose – varpinės bokšte, jas laikė sakytojas Jonas Kęstutis Gocentas (1931 08 19 – 1992 10 28), pirmasis vietinis parapijos dvasininkas. Nuo tol Vilniaus ev. liuteronų pamaldos laikomos kiekvieną sekmadienį – kartą per mėnesį VU Teatro salėje atvykstančio kunigo, o kitais sekmadieniais bokštelyje pačių parapijiečių. Vasario 18 d., po sekmadienio pamaldų VU Teatro salėje, vyskupas J. Kalvanas palaimino varpinės bokšte pora kambarėlių, skirtų sekmadieninei mokyklai (mokytoja Kristina Ivanauskienė). Balandžio mėnesį čia pradeda rinktis Biblijos studijų jaunimo grupė (vadovas Valdas Aušra). Tais pačiais metais pradėta telkti pirmosios pokario laidos konfirmantų grupė, daugelis pirmųjų konfirmantų buvo aukštųjų mokyklų studentai, šios grupės pagrindu susiformavo būsimoji Vilniaus akademinio ev. liuteronų jaunimo draugija. Spalio 31 d. išspausdinamas Reformacijos šventei skirtas bukletas – parapijos periodinio leidinio „Liuteronų balso“ pirmtakas. Nuo 1990 12 26 pamaldos kiekvieną sekmadienį laikomos naujai įrengtoje parapijos salėje. 1991 m. pradžioje susiburia parapijos choras (pirmasis vadovas Rein Talimaa).
1991 08 18 įvyko pirmoji konfirmacija atkurtoje Vilniaus ev. liuteronų parapijoje: vysk. J. Kalvanas įžegnojo dvidešimt jaunuolių, kuriuos parengė sakytojas J.K. Gocentas ir K. Ivanauskienė.
Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, pradedama aktyviai megzti ryšius su tikėjimo namiškiais kitose šalyse. Ypač tvirti kontaktai užmezgami Vokietijoje, jaučiama stipri išeivijos parama. Parapijietės Anos Valter iniciatyva artimi ryšiai užsimezgė su Hioviko ev. liuteronų parapija, 1990-ųjų Kalėdas gausi sekmadieninės mokyklėlės mokinių grupė švenčia Norvegijoje. Vėliau norvegai talkins vykdant sudėtingus inžinerinius perdangos šalinimo darbus restauruojamoje Vilniaus bažnyčioje, padovanos bažnyčios suolus. 1995 01 20 varpinės bokšte suskambo seseriškos Hioviko parapijos rūpesčiu Norvegijoje Tonsbergo varpų liejykloje Olsen Nauen Klokkestøperi nulietas varpas.
Nuo 1992 m. glaudžiai bendraujama su Lėnyno (Lehnin) parapija rytinėje Vokietijoje. Šie ryšiai ypatingi tuo, kad tiesiogiai įtraukia ne tik parapijų vadovybę, bet visus parapijiečius.
1990 spalio 17 d. parapijoje įkuriama kultūros ir labdaros draugija „Sandora“, išrenkama jos valdyba (pirmininkas V. Kiauka), užmezgami glaudūs ryšiai su rėmėjais Vokietijoje, palaipsniui išvystoma plati veikla. 1996 06 06 iškilmingai pašventintas „Vilniaus sandoros“ diakonijos centras, įrengtas iš pagrindų restauruotose parapijos patalpose, panaudos sutartimi perleistose „Vilniaus sandorai“. 2006 10 01 duris atvėrė senelių globos namai.
Lapkričio 19-oji antrą kartą Vilniaus parapijos istorine data tapo 1995 m. – lygiai po septynerių metų nuo pirmojo susirinkimo pašventinta restauruota Vilniaus ev. liuteronų bažnyčia. Iškilmingoms pamaldoms, kuriose gausiai dalyvavo tarptautiniai ir ekumeniniai svečiai, sausakimšoje bažnyčioje vadovavo LELB vyskupas Jonas Kalvanas, LELBI vyskupas Hansas Dumpys ir parapijos kunigė Tamara Kelerytė-Schmidt. Pamokslą sakė Šiaurės Elbės bažnyčios vyskupas Karl Ludwig Kohlwage. Po bažnyčios skliautais sugaudė Šiaurės Elbės bažnyčios dovanoti laikinieji, tačiau pirmieji „tikri“, vieno manualo vargonai. Nuolatiniai vargonai bus pašventinti 2008 m. rugsėjo 27 d.: nauji 31 registro 2 manualų ir pedalų vargonai sukurti Orgelbau Klais Bonn firmai (Vokietija) bendradarbiaujant su Laimučio Pikučio vargonų firma Lietuvoje.
Atsikūrusi Vilniaus ev. liuteronų parapija subūrė žmones, kilusius ne tik iš įvairių Lietuvos parapijų, su savomis tradicijomis, bet ir estų, latvių, Pavolgio vokiečių... Daugėjant Vilniuje apsigyvenusių užsieniečių, atsirado poreikis pamaldas laikyti ir anglų kalba, netrukus parapijoje susibūrė anglakalbė bendruomenė[2]. Jos ištakų pradžia galima laikyti 1996 m. kovo 12 d., kai pamaldas Vilniaus ev. liuteronų bažnyčioje laikė anglikonų kunigas dr. David H. Williams. Šiandien jau apie penkiolika metų pamaldos anglų kalba laikomos kiekvieną sekmadienį. Iš šių pastangų radosi Tarptautinė Vilniaus bažnyčia, kuri šiemet įregistruota savarankiška religine bendruomene. Nuo 2013 m. rudens joje tarnauja Amerikos ev. liuteronų kunigas Jim Wagner.
Vilniaus ev. liuteronų parapija atvira ekumeniniam bendravimui, jau daugelį metų bažnyčioje vyksta ekumeninės pamaldos – tiek kasmetinę ekumeninę savaitę sausio mėnesį, tiek įvairiomis kitomis progomis. Septynerius metus – nuo 2005 m. spalio 2 d. iki 2012 m. spalio 21 d. – Vilniaus ev. liuteronų bažnyčioje reguliariai laikytos ir ev. reformatų parapijos pamaldos (kunigai Tomas Šernas ir Raimondas Stankevičius), kol po aštuonerių metų pertraukos jie galėjo sugrįžti į savąją bažnyčią Pylimo gatvėje. 2013 10 26, šeštadienį, mūsų bažnyčioje meldėsi Egipto koptai, šios senos Rytų bažnyčios pamaldos laikytos bene pirmą kartą ne tik Lietuvos, bet visų Baltijos šalių istorijoje. Kasmet lapkritį Jungtinės Karalystės ambasados iniciatyva bažnyčioje rengiama Pirmojo pasaulinio karo aukų pagerbimo diena, kurios apeigose dalyvauja ne tik krikščioniškų bendruomenių atstovai. Tarpreliginio pobūdžio buvo ir Rugsėjo 11-osios bei kitų pastarojo meto teroro išpuolių aukų atminimo pagerbimas, surengtas 2005 m. O kur dar koncertai, knygų pristatymai ir kiti renginiai, plačiajai visuomenei padedantys „atrasti“ Vilniaus ev. liuteronus.
1992 10 17 restauruojamą bažnyčią aplankė Švedijos karalius Carl XVI Gustaf ir karalienė Silvia, o 1998 09 04 – Norvegijos karalienė Sonja.
1994 04 09 Vilniaus ev. liuteronų parapijoje apsilankė Kenterberio arkivyskupas George Carrey su žmona Eileen, vizito metu surengtos pirmosios oficialios ekumeninės pamaldos VU šv. Jonų bažnyčioje.
Šių metų gruodį sukaks penkiolika metų, kai Vilniaus ev. liuteronų parapijos kunigu tarnauja Mindaugas Sabutis. Nuo 1989 m. pavasario Vilniaus ev. liuteronų parapiją nuolat lankydavo vysk. Jonas Kalvanas vyresnysis (1914-1995), kun. Jonas Kalvanas (1948-2003), kun. Gottfried Schneider (Vokietija), Biblijos vertėjas kun. Alfredas Vėlius (1918-2009), triūsė teologijos studentai Jonas Öhman (Švedija), Uwe Hecht (Vokietija), atvykdavo ir kiti kunigai, o šiems negalint atvykti, sekmadienio pamaldas laikydavo parapijiečiai (ypač iki 1996 m., kol parapija neturėjo Vilniuje nuolat gyvenančio kunigo), dažniausiai būsimasis diakonas J.K. Gocentas (1931-1992), K. Ivanauskienė ir Daiva Kriščiūnienė (1943-2009). 1995 m. gegužės 22 d. trejų metų kadencijai iki 1998 m. pabaigos parapijos klebone buvo išrinkta kunigė Tamara Kelerytė-Schmidt (1939-2003), kuri maždaug kas mėnesį atvykdavo iš Vokietijos, 1996-1998 m. parapijos antruoju kunigu tarnavo Valdas Aušra, iki išvykdamas tęsti doktorantūros studijų JAV 1998 m. rugpjūtį.
Atsikūrusios parapijos narių skaičius pamažu, tačiau stabiliai augo, plėtota įvairi dvasinė ir socialinė veikla, daug pastangų reikalavo pastatų atgavimas ir kapitalinis remontas, neišvengta ir trinties. Parapijoje stiprėjant nepasitenkinimui kai kuriais parapijos valdybos ir „Sandoros“ sprendimais, 1998 06 20 Konsistorijos iniciatyva buvo sušauktas visuotinis parapijos susirinkimas, jame dalyvavo 134 balso teisę turintys parapijiečiai ir Konsistorijos nariai. Susirinkimas patvirtino nuostatą, kad Vilniaus ev. liuteronų parapija buvo ir yra LELB dalis. Po karštų diskusijų be kita ko nutarta, kad parapijos valdybai (tarybai) ir VšĮ „Vilniaus sandora“ turi vadovauti skirtingi asmenys, o metų pabaigoje rinkiminiame visuotiniame parapijos susirinkime išrinkta naujoji taryba, drauge su visa parapija, spręstų parapijos turto tolesnio panaudojimo klausimus, laikydamasi LELB statuto.
1998 12 05 visuotinis susirinkimas, kuriame dalyvavo 106 balso teisę turintys parapijiečiai, slaptu balsavimu vienbalsiai parapijos kunigu išrinko Mindaugą Sabutį (kuris 2004 m. balandžio 24 d. bus išrinktas ir birželio 19 d. konsekruotas LELB vyskupu), iki tol tarnavusį Jurbarko, Skirsnemunės, Smalininkų ir Vilkyškių parapijose, o iš trisdešimties kandidatų – 10 narių tarybą. Taryba pirmininku išrinko Vytautą Keturką.
Šiam tapus „Vilniaus sandoros“ pirmininku (vietoje dar vienai kadencijai nebekandidatuoti nusprendusio V. Kiaukos), 2002 m. parapijos tarybos pirmininku išrinktas Alfredas Reikertas. 2008 03 17 tarybos pirmininke išrinkta dr. Nerija Putinaitė.
2008 m. gegužės 31 d. Vilniaus ev. liuteronų bažnyčioje ordinuotas ir parapijos antruoju kunigu įvestas Ričardas Dokšas (visuotinio susirinkimo parapijos antruoju kunigu pašauktas 2008 m. kovo 9 d.). Nuo 2004 m. rudens Vilniaus parapijoje įsikūrusi LELB vyskupo raštinė.
2010 m. rugpjūčio 22 d. pašventintos naujos ev. liuteronų kapinės Liepynėje. Šiuo metu rūpinamasi sovietmečiu sunaikintų istorinių Vilniaus ev. liuteronų kapinių įamžinimu ant Tauro kalno.
2011 m. balandžio 28 d. duris atvėrė naujoji parapijos salė, restauruotuose parapijos pastatuose įrengtos gyvenamosios patalpos, kurias gali nuomoti į Vilnių atvykę studentai.
Šiandien per pastarąsias kadencijas minimaliai pakitusios parapijos tarybos narių didžioji dalis kartu yra ir parapijos darbuotojai, taigi nemažai laiko galį skirti bendruomenės tarnavimui dirbdami savo tiesioginį darbą. Vis dėlto norėtųsi taryboje matyti daugiau aktyvių parapijiečių, kurie su parapija nebūtų saistomi darbo santykiais.
Parapijos diena sekmadienio pamaldose (vysk. M. Sabutis) šiemet buvo paminėta lapkričio 17 d. Po pamaldų jubiliejaus minėjimas persikėlė į parapijos salę, kurioje vaišindamiesi kava ir saldumynais parapijiečiai žiūrėjo archyvines parapijos gyvenimo nuotraukas, įamžinusias kasdienybės ir švenčių akimirkas, ne vieną jau Amžinybėn iškeliavusį bendruomenės narį. Būtų pravartu kruopščiai sutvarkyti parapijos archyvą, smulkiau dokumentuoti šiandienos įvykius.
Kęstutis Pulokas
„Lietuvos evangelikų kelias“, 2013 Nr.10-11
NUOTRAUKOSE:
1992 10 17 restauruojamą bažnyčią aplankė Švedijos karalius Carl XVI Gustaf ir karalienė Silvia, lydimi LR AT pirmininko prof. V. Landsbergio ir kitų aukštų abiejų valstybių atstovų. Juozo Balčiūno nuotr.
1994 04 09 Vilniaus ev. liuteronų parapijoje apsilankė Kenterberio arkivyskupas George Carrey, lydimas vyskupo Jono Kalvano. Juozo Balčiūno nuotr.
Vilniaus akademinio ev. liuteronų jaunimo draugijos suburta bendra ev. liuteronų ir ev. reformatų jaunimo muzikos grupė koncertuoja bažnyčios kiemelyje „Vilniaus dienų“ festivalyje 1999 08 15. Kęstučio Puloko nuotr.
[1] Pirmieji atsikuriančios parapijos žingsniai kruopščiai dokumentuoti ir skelbti Vilniaus ev. liuteronų parapijos leidinyje „Mūsų žinios“ (vėliau „Liuteronų balsas“), ypač koncentruotai jie pateikti: Algirdas Žemaitaitis. Mūsų atsikūrusiai parapijai jau penkeri metai! // Mūsų žinios, 1994 04 03, Nr. 13, p.5-6; Algirdas Žemaitaitis. Parapijos atsikūrimo ir bažnyčios atstatymo mažoji kronika: 1988 11 19 – 1995 11 19 // Liuteronų balsas, 1995 11 19, Nr. 5, p.5-7
[2] Apie Vilniaus parapijos anglakalbę bendruomenę išsamiau: Kęstutis Pulokas. Pokyčiai Vilniaus parapijos tarptautinėje bendruomenėje // LEK, 2012 Nr.9, p.1,3
