Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija balandžio 23 d. sušaukė IX ataskaitinį rinkiminį suvažiavimą. Vilniaus mokytojų namų Svetainėje šeštadienį nuo ankstaus ryto buvo surengta paroda „Iš Reformacijos muziejaus fondų“, veikė draugijos knygynėlis.
Muzikine įžanga suvažiavimą pradėjo broliai Benas ir Augustas Gocentai, alto ir violončelės balsais nuskambėjusiais J.S. Bacho kūriniais pasveikinę ne tik suvažiavimo dalyvius bei svečius, bet ir asmeniškai savo senelio pusbrolį, draugijos vicepirmininką Vytautą A. Gocentą, būtent tą dieną šventusį gimtadienį.
Sveikinimus suvažiavimui atsiuntė Klaipėdos universiteto Evangeliškosios teologijos centro vadovas, Vokietijos garbės konsulas Klaipėdoje doc. dr. Arūnas Baublys, draugijos garbės pirmininkas prof. Sigitas Kregždė bei keletas kitų draugijos narių, negalėjusių dalyvauti suvažiavimo darbe.
Pirmininkauti suvažiavimui buvo išrinkti Donatas Balčiauskas ir Kęstutis Pulokas. Išklausyta išsami draugijos pirmininko D. Balčiausko ataskaita. Pasidžiaugta, kad draugija pirmoji dar pernai lapkritį oficialiai kreipėsi į Lietuvos valstybines institucijas, kad 2017-ieji Lietuvoje būtų oficialiai paskelbti Reformacijos metais. Draugijos ir jos narių laukia rimti darbai, siekiant mūsų visuomenei aktualizuoti Reformacijos paveldą. Revizijos komisijos ataskaitą pateikė Danguolė Juršienė. Vėliau išsamiai pasisakė draugijos Kauno skyriaus atstovė Marija Purvinienė, mintimis pasidalijo kiti draugijos nariai. Buvo aptarti artimiausi draugijos planai ir veikla – žinia, 2017-aisiais švęsime ne tik garbingą Reformacijos jubiliejų, bet ir draugijos 25-metį. Savanoriškai visuomeninei organizacijai tai taipogi graži sukaktis.
Po trumpų diskusijų draugijos pirmininku antrai kadencijai perrinktas Donatas Balčiauskas, pavaduotoju dar vienai kadencijai – Vytautas A. Gocentas, antruoju pavaduotoju išrinktas prof. Rimas Žaromskis. Į dvidešimt vieno nario valdybą, be vicepirmininko V. A. Gocento, išrinkti dar trys liuteronai: Astrida Petraitytė, Kęstutis Pulokas ir Algirdas M. Žemaitaitis.
Suvažiavimas baigtas jo dalyviams tradiciškai aplankius Pylimo gatvėje buvusias istorines Vilniaus evangelikų reformatų kapines – Reformatų skverą. Sovietmečiu brutaliai suniokotų kapinių vietą 1996 m. draugijos pastangomis, parėmus LR Kultūros ministerijai, paženklino simbolinis atminimo akmuo su įrašu: „Čia, buvusiose kapinėse, bus pastatytas paminklas XVI a. Lietuvos Reformacijos pradininkams“. Paminklo statyba rūpinasi Reformacijos draugija. Būtų itin prasminga, jei paminklas Lietuvos Reformacijos ir mūsų raštijos pradininkams iškiltų švenčiant Reformacijos 500 metų jubiliejų.
Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija yra nekonfesinė, nepolitinė visuomeninė organizacija, vienijanti įvairių tikybų ir pažiūrų žmones, branginančius Reformacijos paveldą ir idėjas.
„Lietuvos evangelikų kelias“, 2016 Nr.4-5
Nuotraukos Kęstučio Puloko
