Vilniuje pagerbtas kun. L. Rėzos atminimas

 

 

 

Minint Karaliaučiaus universiteto profesoriaus kun. Liudviko Martyno Gedimino Rėzos 240-ąsias gimimo metines, Vilniaus Šv. Kazimiero R. katalikų bažnyčioje gegužės 20 d. įvyko šventinis vakaras, kurį surengė Liudviko Rėzos kultūros centras (Juodkrantė), asociacija „Lituanistų sambūris“ ir Šv. Kazimiero bažnyčioje įsikūręs Religinės muzikos centras. Pastaroji aplinkybė, matyt, ir bus nulėmusi, kad iškilųjį liuteronų teologą prisiminti nuspręsta ne Vilniaus ev. liuteronų bažnyčioje. Kita vertus, tai dar kartą liudija visuotinį L. Rėzos paveldo svarbos pripažinimą, peržengiantį konfesines ribas.

 Minėjimą išsamiu pranešimu pradėjo VU profesorė, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos valdybos narė habil. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė, pateikdama L. Rėzos – dvasininko, teologo, vertėjo, poeto, tautosakininko, kun. K. Donelaičio „Metų“ leidėjo, Biblijos vertimo rengėjo – svarbiausius gyvenimo (1776–1840) įvykius ir darbus, istorinį Prūsijos kontekstą. Profesorė priminė, kad XVIII–XIX a. labiausiai vertinta bažnytinė muzika, o liaudies dainos pripažintos nebuvo. L. Rėza vienas pirmųjų įžvelgė grožį liaudies kultūroje ir dainose, savo traktate jis apibrėžė šių dainų estetiką. Pranešėjos vertinimu, Rėza – vienas didžiųjų Prūsijos lietuvių, pagerbtinas greta Jono Bretkūno, Danieliaus Kleino, Kristijono Donelaičio ir keleto kitų. Priminti buvo ir didieji LDK disidentai, radę prieglobstį Karaliaučiuje, nusipelnę visai lietuviškajai raštijai – Stanislovas Rapolionis, Abraomas Kulvietis, Martynas Mažvydas. Profesorė baigė paraginimu 2017-aisias Lietuvoje deramai paminėti Reformacijos 500 metų sukaktį, kuriai rengiasi visa Europa – juk ir L. Rėza savo reikšmingus teologinius tyrinėjimus skyrė tuomet (1817 m.) iškilmingai švęstam Reformacijos 300 metų jubiliejui.

 Po pranešimo nuskambėjo du neatsitiktinai parinkti Broniaus Kutavičiaus kūriniai. Pirmasis – „Prutena. Užpustytas kaimas“. Iš tiesų „Prutena“ – tai ir L. Rėzos knyga, o „Užpustytas kaimas“ – joje išspausdintas eilėraštis. Įtaigų kūrinį atliko Saulius Auglys (varpai), Renata Marcinkutė-Lesieur (vargonai) ir Dalia Simaškaitė (smuikas). O vakarą vainikavo „Paskutinės pagonių apeigos“. 1978 m. parašyta oratorija byloja apie neišvengiamą krikščionybės pergalę. Beje, balandžio 17 d. šis didingas kūrinys pradėjo 2016 metų vargonų muzikos festivalį Vilkyškių ev. liuteronų bažnyčioje. Oratoriją atliko Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mišraus choro merginų grupė, solistė Lina Dambrauskaitė (sopranas), Vilniaus valtornų kvartetas, vargonininkė R. Marcinkutė-Lesieur, dirigavo Jurijus Kalcas.

 Tarp muzikos kūrinių L. Rėzos poeziją skaitė aktorius Rimantas Bagdzevičius, Vilniaus ev. liuteronų parapijos narys. Eilėraščiuose dažnai minimas Karaliaučius, Prūsija bei Lietuva, iškeliami religiniai klausimai, eilės primena pasakojimus bei aprašytus poeto išgyvenimus.

 Šiemet turėtume sulaukti ir daugiau L. Rėzos minėjimo renginių. O lapkričio pabaigoje prisiminsime 350-ąsias Danieliaus Kleino (1609–1666), Tilžės lietuvių parapijos kunigo, pirmosios lietuvių kalbos gramatikos autoriaus, mirties metines.

                                                                           

 „Lietuvos evangelikų kelias“, 2016 Nr.6

 

Nuotraukos Astridos Petraitytės ir Vytauto A. Gocento

 

 

 



Vilniuje pagerbtas kun. L. Rėzos atminimas 2.jpg Vilniuje pagerbtas kun. L. Rėzos atminimas 1.jpg Vilniuje pagerbtas kun. L. Rėzos atminimas 3.jpg Vilniuje pagerbtas kun. L. Rėzos atminimas.jpg
 
« March 2024 »
MoTuWeThFrSaSu
    
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31