Sausio 7 d. rinkomės į Naujų – 2017-ųjų – Viešpaties metų pamaldas Sudargo Emauso evangelikų liuteronų bažnyčioje. Vyskupas Mindaugas Sabutis, lydimas didelio būrio kunigų, visus susirinkusius sveikino su Reformacijos metais, kviesdamas dėkoti Dievui už Jo dovanotą malonę ir išlikti tvirtiems savame tikėjime.
Kartu su vyskupu šventinei liturgijai vadovavo kunigai Virginijus Kelertas, dr. Darius Petkūnas, Reinholdas Moras, Mindaugas Dikšaitis, Remigijus Šemeklis, Ričardas Dokšas, Vaidas Klesevičius, Romas Pukys, Arvydas Malinauskas, Edikas Šulcas, Jonas Liorančas, Mindaugas Žilinskis, Karolis Skausmenis ir Gediminas Kleinas. Skambėjo Jurbarko ev. liuteronų parapijos vokalinio sesių dvynių Gitanos Tenikaitienės ir Andželos Jagminaitės dueto „Sorelle di canto“ giesmės. Vargonavo LEBMS valdybos pirmininkė Laura Matuzaitė-Kairienė.
Po šventinių pamaldų Sudargo parapijos žmonės visus pakvietė bendrai agapei, kurios metu, lauke tvyrant smagiam šaltukui, tikintieji, suvažiavę iš visos Lietuvos parapijų, galėjo jaukiai pabendrauti prie mylinčių rankų suruošto gausaus stalo, pasidalyti džiaugsmais, pamąstymais, ateities planais.
Šįmet sukanka 20 metų, kai ši, demontuota ir parvežta iš Vokietijos, bažnytėlė buvo pašventinta Sudarge.
Sudargo evangelikų liuteronų parapija įkurta 1842 m. Jau 1843 m. pradėtos vesti metrikų knygos. Parapijai be Sudargo tada priklausė Burgaičių, Grinaičių, Režgalių, Kirkilų, Šiaudinės, Bosų, Šilininkų, Žiūrių, Slavikų, Beržinių, Šilupiškių, Žilių, Iltrakių kaimai. 1842 m. vasario mėnesį parapija nutarė pasistatyti savo maldos namus. Statyba daugiausiai rūpinosi parapijos nariai zalcburgiečiai. Jie gyveno Sudargo, Grinaičių ir Šiaudinės kaimuose, buvo daugiausia amatininkai. Tai jie labiausiai rėmė bažnyčios statybą lėšomis. Pirmoji bažnyčia buvo medinė. Ji Sudarge stovėjo iki 1916 m.
Superintendento H.D. Srokos paskatinti, Sudargo parapijos nariai dar 1912 m. nutarė pasistatyti mūrinę bažnyčią. 1912 m. rudenį padėtas kertinis akmuo. 1913 m. buvo išmūrytos sienos ir uždengtas bažnyčios stogas, o 1914 m. – pastatytas bokštas. 1916 m. spalio 22 d. Sudarge pašventinta naujai pastatyta mūrinė bažnyčia.
1944 m., artėjant sovietų kariuomenei, Sudargo apylinkių gyventojai buvo evakuoti. Grįžę į gimtąsias vietas, parapijiečiai neberado savo bažnyčios. To meto liudytojų teigimu, ją prieš pasitraukdama susprogdino Vokietijos kariuomenė. Okupacinė sovietų valdžia ir jai palankūs vietiniai gyventojai visiškai išardė griuvėsių likučius. Iš jų buvo statomi tvartai, krosnys ir kitos to meto „vertybės“. Vėliau, pasityčiojant iš parapijos istorijos, iš parapijiečių jausmų, bažnyčios vietoje buvo pastatyta maisto ir alkoholinių gėrimų parduotuvė.
Po antrojo pasaulinio karo, sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, Dievo malonės ir parapijiečių atkaklumo dėka, Sudargo parapijos pamaldos vyko klebonijoje įrengtoje maldos salėje. Iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo tai buvo vienintelė veikianti parapija visoje Užnemunėje, į kurią tikintieji atvažiuodavo netgi iš Rusija tapusio Karaliaučiaus krašto, o ir iš Vilniaus, Kauno, Marijampolės bei kitų vietovių, kuriose okupacinis režimas buvo nacionalizavęs bažnyčias ir uždraudęs parapijų veiklą. Penkis sovietų okupacijos dešimtmečius atlaikiusi klebonija 2011 05 10 buvo sudeginta (tyčinis padegimas).
Dabartinė Sudargo Emauso evangelikų liuteronų bažnyčia nuo 1953 iki 1996 m. stovėjo Visbeke (Žemutinė Saksonija, Vokietija). Tai viena iš architekto prof. dr. Otto Bartningo (1883–1959) suprojektuotų 33 vadinamųjų „Kančios“ bažnyčių. 1995 m. partnerinius Sudargo ryšius su Visbeko parapija užmezgė kunigė Tamara Kelerytė-Schmidt. 1996 m. kunigo Virginijaus Kelerto iniciatyva bažnytėlė Vokietijoje buvo demontuota ir parvežta į Lietuvą. 1996 gruodžio 23 d. kun. V. Kelertas pašventino bažnyčios kertinį akmenį, o 1997 m. rugpjūčio 17 d. bažnyčia pašventinta ir pavadinta Emauso vardu. Šįmet bus švenčiamas šios bažnyčios pašventinimo Sudarge 20 metų jubiliejus. Tai pirmoji evangelikų liuteronų bažnyčia po antrojo pasaulinio karo naujai pastatyta ir pašventinta Lietuvoje.
Per visą istoriją Sudargo parapijos administratoriais buvo šie kunigai: Voronovičius, Baumbachas, Saksas, Močiulskis, po to – superintendentas H.D. Sroka, kuris Sudargą aptarnavo iki 1915 m. (Nepriklausomybės metais kun. H.D. Sroka du kartus bus išrinktas LELB Konsistorijos prezidentu, eis kitas vadovaujamas pareigas). Per pirmą pasaulinį karą, kaizerinės okupacijos laikotarpyje, tai yra nuo 1915 m. rugsėjo, okupacinė valdžia į Sudargą atsiuntė pasiuntinį (misionierių) iš Afrikos Martyną Kybelką, kuris čia ištarnavo apie 10 metų. Tuo laikotarpiu Kybelka vienus metus buvo paskirtas kunigu Piktupėnuose, Klaipėdos krašte. Jį tuomet pavadavo kunigas Petrikas, taipogi buvęs misionierius. Pastarasis, Sudarge ištarnavęs vienus metus, parapiją aptarnauti vėl perdavė kun. Kybelkai, kuris 1922–1925 m. buvo išrinktas LELB Konsistorijos prezidentu. Nuo 1925 m. Kybelka apsigyveno Jurbarke, iš kur aptarnaudavo ir Sudargo parapiją. Jurbarke tarnavo neilgai. Jam pavyko Vokietijoje gauti vidaus misijos kunigo vietą. Kybelkai išvykus, Sudargo parapiją aptarnavo kunigai Jekšas, Gelžinius, Jurbarko kunigas Stanaitis. Galiausiai Sudargo parapijos administratoriumi buvo paskirtas Skirsnemunės-Žvyrių parapijos kunigas Jekelis.
Sovietmečiu parapiją aptarnavo kunigai Jurgis Gavėnis (NKVD Sudarge kunigą areštavo ir išsivedė pamaldų metu, 1948–1956 m. buvo ištremtas į Sibirą), Jonas Kalvanas senj., Arvydas Briedis. Siekiant, kad parapija nesant kunigo nebūtų uždaryta, gavęs kantoriaus pažymėjimą, pamaldas laikė Jonas Vanagaitis. Grįžęs iš tremties, pamaldas Sudarge vėl laikydavo kun. Jurgis Gavėnis. Nuo 1980 m. kunigavo Liudvikas Fetingis (ordinuotas Sudarge 1976 07 04), nuo 1994 m. parapijos kunigas – Virginijus Kelertas.
Daiva Kalinauskaitė
Nuotraukos autorės
„Lietuvos evangelikų kelias“, 2017 Nr.1-2