Mūsų parapijos atkūrimo signatarei, dailininkei Ievai Labutytei sukaktų 80
Eva Labutytė
Eva Labutytė

1938 m. balandžio 15 d. Begėdžiuose (Kebelių vls., Šilutės aps.) gimė Eva Erika Labutytė (Vanagienė), žymi Lietuvos grafikė, ekslibrių, estampų kūrėja, dramatiško Mažosios Lietuvos paveldo įprasmintoja.

 Eva Labutytė mokėsi Plikių miestelio mokykloje, 1957 m. baigusi Klaipėdos mokytojų seminariją, mokė Kurmių kaimo vaikus ir Saugų vaikų namų auklėtinius. Anksti liko viena: iš Šventvakarių kilusi mama Katerina Ragaišytė-Labutienė (1910–1955) mirė Evai dar nesulaukus pilnametystės, Eva gyveno pas tetą, kol ši su abiem savo vaikais 1957 m. „repatrijavo“ į Vokietiją. Eva išvykti iš Lietuvos kategoriškai atsisakė. Tėvas Fricas Labutis (1911–1990) buvo Dovilų dvaro inspektorius, 1944 m. pašauktas į kariuomenę, pateko į prancūzų nelaisvę, apie 1948 m. apsigyveno Vokietijoje netoli Brėmeno, Eva jį po karo pirmą kartą pamatys tik 1979 m.

 1967 m. Eva Labutytė baigė Lietuvos dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija), iki 1976 m. mokytojavo Naujosios Vilnios pedagoginėje mokykloje, nuo 1974 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narė. 1974 m. gruodžio 20 d. sukūrė šeimą su inžinierium Gediminu Vanagu, susilaukė sūnaus Kęstučio.

 Gyvendama Vilniuje Eva atsidėjo kūrybinei veiklai: kūrė estampus, apipavidalino knygas, liejo akvareles. Ypatingą vietą kūryboje užėmė senoji Prūsija, Mažoji Lietuva, Reformacijos asmenybės... Kūrybiniai ryšiai susiejo su rašytojomis Ieva Simonaityte, Birute Baltrušaityte, Edita Barauskiene, Klaipėdos krašto paveldą tyrinėjusiais mokslininkais.

 Dar gerokai iki Atgimimo kartu su kitais klaipėdiškiais intelektualais Eva Labutytė brandino idėją ateityje Klaipėdoje turėti universitetą, 1981 m. buvo viena iš Martyno Jankaus memorialinio muziejaus Bitėnuose iniciatorių. Atgimimo pradžioje su bendraminčiais 1989 m. sutelkė lietuvininkų bendriją „Mažoji Lietuva“, buvo Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos atkūrimo signatarė (1988 11 19), parapijos leidinio „Mūsų žinios“ (vėliau „Liuteronų balsas“) redakcinės kolegijos narė (1989–1998), aktyviai dalyvavo Mažosios Lietuvos istorinį bei kultūrinį paveldą įprasminančioje visuomeninėje veikloje, paskelbta Vydūno draugijos garbės nare. 

 „Jai buvo miela, gražu būt prie jūros, bet kartu skaudu, kad nebėra to krašto žmonių. Turėjau motorolerį ir tą pirmą vasarą [po vestuvių] važiavom, pasiėmę palapinę, į Klaipėdos kraštą; ji būtinai norėjo važiuot panemune, tikrai buvo gražu. Nuvažiavom į Rusnę, Ventės ragą, keltu persikėlėm į Nidą, iš ten per Kaliningradą nuvykom į Tolminkiemį... Jai viskas buvo įdomu – kapinės, kryžiai; jų įrašus užsirašinėjo. Ieva nebuvo linkusi dejuot – kaip čia viskas blogai ir pan.; ji žinojo, kad savo kraštui reikia kažką padaryti,“ – apie nuolatinį Evos Labutytės rūpestį gimtuoju kraštu prieš dešimtį metų „Lietuvos evangelikų keliui“ pasakojo našlys Gediminas Vanagas (Astrida Petraitytė. Mūsų Eva // Lietuvos evangelikų kelias, 2008, Nr.1, p.6-7). 

 Dailininkė Eva Labutytė yra tapusi ne vienos garbingos premijos laureate, ne viena jos paroda surengta Vilniuje, Klaipėdoje, Šilutėje, o taip pat Vokietijoje, Norvegijoje, JAV...

 Eva Labutytė po sunkios ligos mirė 2003 m. rugsėjo 18 d. Vilniuje, palaidota Plikių kapinėse (Klaipėdos r.) šalia mamos. 2009 m. Plikių pagrindinei mokyklai buvo suteiktas Evos Labutytės vardas. Jos vardu pavadinta gatvė Vilniuje Pilaitės seniūnijoje.

 Šiemet Evai Labutytei sukaktų 80 metų. Jubiliejus 2018 m. balandžio 15 d. paminėtas sekmadienio pamaldose Plikių evangelikų liuteronų bažnyčioje (kun. Liudvikas Fetingis) ir parapijos kapinėse.



Ieva Labutytė su Vytautu Gocentu ir prof. Domu Kaunu 2000 m.
 
« October 2024 »
MoTuWeThFrSaSu
 
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31