1918 m. kovo 28 d. Stankiškiuose (Kintų vls., Šilokarčemos aps.) gimė Alfredas Vėlius, diplomuotas pedagogas, Mažosios Lietuvos išeivijos veikėjas, Biblijos vertėjas, evangelikų liuteronų kunigas, Klaipėdos universiteto garbės daktaras.
Mokyklą lankyti Alfredas Vėlius pradėjo gimtuosiuose Stankiškiuose prie Kuršių marių. Baigęs Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnaziją, studijavo teologiją Ciuricho universitete, Šveicarijoje. Prasidėjus karui, Kauno ir Vilniaus universitetuose baigė aukštuosius pedagogikos mokslus. Nuo 1941 m. dėstė vokiečių kalbą Šiaulių mokytojų seminarijoje, o taip pat Šiaulių prekybos institute. 1944 m. liepos 6 d. gavęs atostogų, išvyko aplankyti Rusnėje gyvenusios mamos. Po trijų savaičių Šiauliai buvo užimti sovietų, tad grįžti nebegalėjo. O jau tų pačių metų spalio 10 d. kartu su mama teko iš Rusnės trauktis į Prūsijos gilumą nuo toliau į vakarus besiveržusios sovietų kariuomenės. Lapkričio viduryje buvo paimtas priverstiniams darbams ir iki 1945 m. sausio 22 d. kasė griovius Karaliaučiaus gynybos įtvirtinimams. Tada kartu su mama toliau traukėsi į Dancigą, paskui į Berlyną. Vasario 23 d. pasiekė Ilmenau miestelį Tiuringijoje, čia susirado pastaruosius ketverius metus pašto tarnyboje dirbusį brolį Kurtą. Karo pabaigos sulaukė Tiuringijos kalnų kaimelyje Goldlauteryje-Heidersbache, kurį užėmė amerikiečių kariuomenė.
1945 m. liepos 1 d. Alfredas Vėlius su mama ir broliu Kurtu buvo apgyvendinti Jungtinių Tautų rūpesčiu įsteigtoje pabėgėlių stovykloje Vildflekene, o galiausiai rugsėjo 26 d. buvo perkelti į Berg Rothenfelso stovyklą Bavarijoje, spalio 29 d. Alfredas Vėlius paskirtas šios stovyklos viršininku. Lapkričio 18 d. jau ilgesniam laikui visi perkelti į Šveinfurto pabėgėlių stovyklą, čia 1947 m. sutelkta lietuvių evangelikų liuteronų parapija su sekmadienine mokykla.
1947 m. rugpjūčio pabaigoje Alfredas Vėlius įsidarbino Jungtinių Tautų perkeltųjų asmenų kontrolės įstaigoje Regensburge, o 1948 m. pradžioje buvo pakviestas mokytojauti Hanau stovyklos lietuvių gimnazijoje. 1948 m. spalio 1 d. pradėjo dirbti Miunchene Pasaulio Liuteronų Sąjungos įsteigtame Baltijos šalių pabėgėliams skirtame Berchtesgadeno studijų centre, kuriame skaitė teologijos ir pedagogikos paskaitas.
1949 m. pabaigoje Alfredas Vėlius persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, įsikūrė Čikagos apylinkėse, įsijungė į Ziono lietuvių evangelikų liuteronų parapijos veiklą. Po pusantrų metų čia atvyks ir brolis Kurtas su mama.
1954 m. birželio 19 d. „Tėviškės“ lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčioje Alfredas Vėlius susituokė su kraštiete Greta Staraite (Gretel Stars), kilusia iš Verdainės parapijos Laudžių (Laučių) kaimo. Susilaukė trijų vaikų: Eleanoros, Jurgio ir Rūtos. Šiems dar esant paaugliams, Greta Vėlienė (1921 02 05–1970 07 25) mirė po sunkios ligos.
Vos atvykus į JAV, teko dirbti atsitiktinius darbus. Po kurio laiko Čikagos Ilinojaus universitete Alfredas Vėlius ėmė studijuoti anglų kalbą ir sociologiją, priėmęs JAV pilietybę mokytojavo Čikagos vidurinėje mokykloje, vėliau dirbo „Ceco“ korporacijoje. Aktyviai dalyvavo išeivijos veikloje, parašė keletą religinio ir pedagoginio turinio knygelių, biografinių apybraižų, į lietuvių kalbą išvertė Bibliją su antrojo kanono knygomis. Parėmus broliui Kurtui Vėliui (1920–2015), pirmas šios Biblijos leidimas išėjo Brukfilde 1988 m.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, broliai Alfredas ir Kurtas Vėliai čia nuolat lankėsi rūpindamiesi Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios parapijų dvasiniu ir materialiniu gyvenimu, dalyvavo lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ ir kitų visuomeninių organizacijų veikloje.
1992 m. balandžio 26 d. Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje Alfredas Vėlius buvo įšventintas kunigu. 1992–1995 m. dėstė dogmatiką Klaipėdos universiteto Evangeliškosios teologijos centre, aptarnaudavo nuolatinio kunigo neturėjusią Vilniaus evangelikų liuteronų parapiją, bendradarbiavo spaudoje. 1995 m. gegužės 19 d. Klaipėdos universitetas kunigui Alfredui Vėliui suteikė garbės daktaro vardą.
Paskutiniuosius daugiau nei dešimtį metų kunigas Alfredas Vėlius gyveno Čikagos priemiestyje Villa Park, dalyvavo visuomeninėje veikloje, rašė atsiminimus („Inkaras“, 1995; „Ventės ragas“, 1998; ir kt.). Mirė 2009 m. vasario 3 d. Sent Luise, Misūrio valstijoje. Palaidotas Čikagos Tautinėse lietuvių kapinėse.
parengė Kęstutis Pulokas
