Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija kartu su Vilniaus ev. liuteronų parapija lapkričio 27 d. pakvietė paminėti Tilžės parapijos kunigo, pirmosios lietuvių kalbos gramatikos bei kitų raštų autoriaus Danieliaus Kleino (1609 05 30–1666 11 28) mirties 350-ąsias metines.
Tilžėje gimęs D. Kleinas mokėsi Tilžęs gimnazijoje, nuo 1627 m. Karaliaučiaus universitete studijavo filosofiją, teologiją, graikų ir hebrajų kalbas, įgijo magistro laipsnį. Nuo 1637 m. kunigavo lietuviškoje Tilžės bažnyčioje. Mokėjo apie dešimt kalbų, tarp jų ir arabų bei sirų.
1653 m. Karaliaučiuje išleido lotyniškai parašytą pirmąją lietuvių kalbos gramatiką („Grammatica Litvanica“), o 1654 m. – vokišką jos kompendiumą. Greta praktinės šios gramatikos reikšmės, D. Kleinui rūpėjo parodyti, kad lietuvių kalba nėra prastesnė nei kitos. D. Kleinas redagavo J. Bretkūno Biblijos vertimo 4-ą dalį, buvo parengęs vokiečių-lietuvių kalbų žodyną, kuris liko neišspausdintas. Apie gramatiką ir jos autorių labai palankiai atsiliepė Karaliaučiaus universiteto profesorius, poetas Simonas Dachas (1605–1659).
Kun. D. Kleinas sudarė, redagavo ir likus trims mėnesiams iki mirties 1666 m. išleido giesmyną „Naujos Giesmių knygos“. Dauguma iš 229 giesmių paimtos iš M. Mažvydo, J. Bretkūno, L. Zengštoko giesmynų, pats D. Kleinas sukūrė ir išvertė 38 giesmes. Kartu su giesmynu išleistas maldynas „Naujos labay priwalingos ir Dussoms naudingos Maldu knygeles“. Giesmynas sulaukė pakartotinių leidimų.
Kun. D. Kleino minėjimas surengtas Vilniaus ev. liuteronų parapijos salėje po sekmadienio pamaldų, jį giesmėmis pradėjo Vilniaus ev. liuteronų parapijos choras (vad. Asta Saldukienė). Popietę vedė Reformacijos draugijos valdybos narys Kęstutis Pulokas.
Įžangos žodį taręs LELB vyskupas Mindaugas Sabutis pabrėžė, kad Mažosios Lietuvos šviesuolis kun. Danielius Kleinas ir šiandien galėtų mums būti pavyzdys. Šalia savo tiesioginių Tilžės parapijos kunigo priedermių D. Kleinas neapleido ir mokslinės bei visuomeninės veiklos.
Pranešimą „Danielius Kleinas – žymiausias XVII a. lietuvių raštijos atstovas Prūsijoje“ skaitė Lietuvių kalbos instituto mokslininkas dr. Mindaugas Šinkūnas. Pasitelkdamas gausią vaizdinę medžiagą, jis apžvelgė kunigo biografiją ir darbus, santykius su kolegomis bei leidėjais. Juk leidžiant knygas teko kliautis ir spaustuvių turimais šriftais. Pavyzdžiui, spaustuvininkas Johannas Reusneris, Karaliaučiuje spausdinęs D. Kleino darbus, mokėjo nusiliedinti raides, kurių trūko, tačiau tai buvo brangu, todėl jis mėgino išsiversti su tuo, ką jau spaustuvėje turėjo. Beje, pirmojoje lietuvių kalbos gramatikoje D. Kleinas įvedė dabartinę mūsų raidę ė. Tokios raidės neturi jokia kita kalba.
Susitikimo pabaigoje Reformacijos draugijos garbės pirmininkas prof. Sigitas Kregždė pasidžiaugė minėjime giedojusiu Vilniaus ev. liuteronų parapijos choru ir palinkėjo išleisti tradicinių evangeliškų giesmių įrašų. Profesorius išsakė viltį, kad 2017-aisiais – jubiliejiniais Reformacijos metais – pasirodys ne vienas Reformacijos paveldą mūsų visuomenei atskleidžiantis leidinys.
„Lietuvos evangelikų kelias“, 2016 Nr.12
Nuotraukos Kęstučio Puloko
Eglės Ragelienės nuotraukas pamatyti galite čia
