Kompaktinė plokštelė „Dūšel, pabusk. Surinkimininkų giesmės Mažojoje Lietuvoje“

Leidinį „Dūšel, pabusk. Surinkimininkų giesmės Mažojoje Lietuvoje“ (Vilnius, LKI, 2018) parengė dr. Inga Strungytė-Liugienė. Jį sudaro garso įrašai – 13 choro „Brevis“ (dirigentas Gintautas Venislovas) atliekamų giesmių ir mokslo sklaidos publikacija (kartu su giesmių tekstais ir išsamiais giesmių aprašais). Čia pristatomas XIX a. surinkimininkų repertuaras – Baroko ir Apšvietos epochų bei pietistiniam judėjimui atstovavusių vokiečių religinių poetų ir lietuvių pasauliečių pamokslininkų (sakytojų) religinės giesmės. Šie kūriniai pirmą kartą skambėjo 2017 m. Lietuvių kalbos institute konferencijos „Modernybės ir tradicijos sampyna: surinkimininkų judėjimas Mažojoje Lietuvoje“ metu (koncertinės programos idėja – I. Strungytės-Liugienės).

Drąsiai galima teigti, kad Mažosios Lietuvos surinkimininkų himnodinis palikimas tiek mokslo, tiek kultūros bendruomenei yra menkai pažinus. Šiuo projektu siekiama gaivinti jų paveldą, kuris sovietmečiu buvo nublokštas į raštijos ir muzikos istorijos nuošalę.

Kas buvo surinkimai ir kodėl jų paveldą reikia gaivinti? XVIII a. pabaigoje Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų tikybos socialūs ir aktyvūs pasauliečiai būrėsi į namų pamaldas, vadinamuosius surinkimus. Surinkimai kaip fenomenalus religinis reiškinys gyvavo daugiau nei du šimtmečius. Jų poreikis išliko ir sovietmečiu, kada buvo iškilęs Evangelikų liuteronų bažnyčios legitimumo klausimas. Su surinkimininkų judėjimu sietinas ir XIX a. Mažosios Lietuvos religinių knygų proveržis. Šis judėjimas davė impulsą atsirasti neoficialiems asmeninei sielovadai skirtiems pastoraliniams ir himnodiniams darbams. Bene labiausiai sulaukęs pasisekimo – surinkimininkų giesmynas „Visokios naujos giesmės arba evangeliški psalmai“. Surinkimininkų giesmyno repertuaras atspindėjo XVIII–XIX a. Vakarų Europos protestantiškos himnodijos tendencijas. Repertuare pastebima Karaliaučiaus privačiai sielovadai skirtų vokiškų giesmynų įtaka, kur dominavo pietistinės religinės minties raiška.

Kompaktinės plokštelės leidybą iš dalies rėmė Lietuvos kultūros taryba. Įrašai daryti Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Leidinį galima įsigyti Lietuvių kalbos instituto knygynėlyje ir didžiuosiuose Lietuvos knygynuose. Daugiau informacijos – el. p.