Jis prisikėlė, Jo čia nebėra. (Mk 16,6)
Mieli broliai ir seserys Kristuje,
mieli Vilniaus parapijiečiai,
Velykos mums visuomet suteikia ypač daug džiaugsmo ir vilties. Ankstesniais metais Prisikėlimą šventėme, esant pandemijai. Šiemet švenčiame, laisvę mylinčiai ir ginančiai Ukrainos tautai kenčiant nuo karo baisumų. Užjausdami kenčiančius žmones ir skaudžiai išgyvendami drauge, taip pat jaučiame grėsmę ir savo šaliai, savo gyvenimams.
Dabartinis tamsybių siautėjimas daugeliui mūsų sustiprina Didžiosios Savaitės įvykių išgyvenimą. Kai Jėzus buvo išduotas, suimtas, mušamas, nukryžiuotas, mokinius ištiko neapsakoma baimė. Jie tiesiog pabėgo. Marija, apaštalas Jonas ir moterys – visa paskutinė Jėzaus palyda, išlikusi prie kryžiaus.
Prisikėlimo rytą angelas pranešė, kad kape, kuriame mylintys žmonės buvo palaidoję Jėzų, Jo nebėra. Prisikėlimo rytas kitoks nei Didysis Penktadienis. Jis skirtas Jėzaus sekėjams – ir drąsioms moterims, ir bailiems mokiniams. Tiems, kurie atpažino Jame Dievo meilę ir įtikėjo, kad Jėzus – Mesijas. Ir išrinktoji tauta, ir romėnai išsiskirstė toliau gyventi savo gyvenimų. Tiesa, dalį Jų Jėzus tiesiogiai, kaip Paulių, arba per apaštalus, kaip mus, dar pakvies tapti Gyvenimo dalininkais.
Tautos ir tautų valdovai turi savus kelius ir savus gyvenimus. O mes, surinkti iš įvairiausių tautų į Kristaus tautą – Bažnyčią – džiugiai tariame: „Kirstus prisikėlė! Aleliuja!“. Kristus – Kelias, Tiesa, ir Gyvenimas – nugalėjo mūsų mirtį, kad neliktume šio pasaulio kapuose, bet jau dabar gyventume amžiną gyvenimą su savo Viešpačiu.
Mielieji Kristuje, sveikindami su Prisikėlimu, mes dėkojame Jums, kad savo maldomis, aukomis, darbais išlaikote Bažnyčią. Ačiū, kad jūs dosniai aukojote varge esantiems Ukraino karo pabėgėliams tiek per mūsų parapiją, tiek asmeniškai – apgyvendindami, pasirūpindami, paguosdami. Dievas teprisimena jūsų gerumą. Prisikėlęs Kristus telaimina Jus.
Kristus prisikėlė!
Vyskupas Mindaugas Sabutis
Kunigas Ričardas Dokšas
2022 m. Velykos
