Vilniuje Tremtinių namuose 2018 m. kovo 15 d. naktį mirė parapijietė Liudmila Liudvika Danauskienė (g. Ivanova-Rokšic). Buvo gimusi 1930 m. gruodžio 11 d. Tverėje, Rusijoje. Krikštyta 1931 m. Vilniaus ev. reformatų bažnyčioje (kunigas Povilas Dilys). Konfirmuota 1955 m. Rusijoje Ugleuralsko mieste (kunigas Peter Ditmar).„Anksti likau viena: tėvo net nemačiau, o mama mirė, kai buvau 3 metų,“ – prieš kelerius metus bendraudama su žurnalistais dalijosi išgyvenimais Liuda. Vilniuje ją augino seneliai iš tėvo pusės Matilda ir Adolfas Rokšicai. Vilniaus universitete studijavo klasikinę filologiją. Po trečio kurso buvo areštuota ir nuteista už dalyvavimą antisovietiniame pasipriešinime, į kurį įsitraukė dar 1945 m. Nuo 1950 m. liepos iki 1955 m. rugpjūčio kalėjo Kizelo pataisos darbų lageryje – Kizelage, Permės srityje, Rusijoje.Grįžusi iš tremties, dirbo mašininke ir panašius darbus, įsidarbino Technikos bibliotekoje. Gerai mokėjo lietuvių, lenkų, vokiečių, rusų, prancūzų ir šiek tiek anglų kalbas. Kūrė eilėraščius, rašė Biblijos apmąstymus, į lietuvių k. vertė religinę literatūrą.Atsikūrus Vilniaus evangelikų parapijoms, iš pradžių aktyviau dalyvavo ev. reformatų bažnyčios gyvenime, nuo 2000 m. priklausė Vilniaus ev. liuteronų parapijai.Po atsisveikinimo pamaldų Tremtinių namuose penktadienį, kovo 16 d., palaidota Karveliškių kapinėse šalia vyro Juozo. Laidojo kunigas Ričardas Dokšas.Liudos Danauskienės prisiminimų apie Vilniaus kino teatrų istoriją yra paskelbta knygoje „Vilniaus iliuzionai“.
